sviltos

svìltos sf. pl. (1) Š, DŽ, NdŽ, KŽ, An, Lb, Dgl, Zr, Paį, Krs, Skrb, Pv, Knv; Kos54, Ser žr. sviltai: Svìltom smirda OG320, Ds, Slk. Koks čia tavo viralas, svìltom atsduoda Ut. Kambarys svìltom paduoda Dbk. Su svìltom atsinešiau antį pirkion, i pakvipo Plš. Kas čia svìltom smirda, gal mazgolis ant plytos užsidegė? Pnd. Įeinu vidun – svìltom pasmirdę Slm. Vilnų tik svìltos bėra, baigia degt Antš. An plytos nulėkė skepeta, tai tik svìltos liko: labai karštos geležys Ob. Tu košę pliupinai pliupinai, net svìltų atsirado an dugnio sagone Ml. Pavalgiau pridegusių bulbų, tai svìltom atsirūgstu Klt.